Kaip temperatūra veikia virusus ir kūno imunitetą
Virusai negali daugintis patys – jiems būtinos gyvos šeimininko ląstelės. Dauguma žmogaus virusų – gripo, rinovirusų, koronavirusų – optimaliai dauginasi normalioje kūno temperatūroje (~36–37 °C).
Žiemos laikotarpiu virusai nesidaugina dėl šalčio, tačiau žema temperatūra ir sausas oras leidžia virusams ilgiau išgyventi aplinkoje – ant paviršių ar ore. Be to, šaltuoju sezonu mes dažniau būname uždarose patalpose kur daug žmonių, todėl virusai lengviau perduodami oro lašeliniu būdu ar per paviršių prisilietimą. Kvėpavimo takų lašeliai, į aplinką išskiriami kosint ar čiaudint, gali pasklisti iki 7 ar 8 metrų siekiančiu spinduliu, kas leidžia jiems užkrėsti plačius paviršius. Taigi, žiemos metu virusai nėra „aktyvesni“, tiesiog sudaromos sąlygos jų plitimui.
Aukšta temperatūra virusams yra pražūtinga: dauguma žmogaus virusų greitai inaktyvuojami virš 56 °C, o virimas (100 °C) sunaikina juos beveik akimirksniu. Todėl karšti gėrimai ar termiškai apdorotas maistas yra saugūs nuo virusų.
Karščiavimas – natūrali imuniteto gynyba
Karščiavimas yra organizmo apsauginis mechanizmas, padedantis kovoti su infekcija. Pakilus kūno temperatūrai iki 38–39 °C:
-
virusų dauginimasis sulėtėja,
-
spartėja interferonų gamyba ir imuninių ląstelių aktyvumas,
-
organizmas efektyviau „pažymi“ ir naikina infekcinius agentus.
Dėl šios priežasties nerekomenduojama žeminti kūno temperatūros vaistais be būtinybės. Nepagrįstai sumažinus temperatūrą, organizmas gali prarasti natūralų gynybinį pranašumą, todėl virusai gali daugintis lengviau ir liga gali užsitęsti. Žinoma, temperatūra turi būti kontroliuojama, jei ji kelia pavojų sveikatai arba sukelia stiprų diskomfortą, bet vidutinio laipsnio karščiavimas dažnai yra naudingas.
Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame blogai vėdinamose erdvėse, be to, sumažėjęs saulės kiekis, sausas oras ir didesnis stresas gali silpninti natūralius organizmo apsauginius barjerus.Todėl žiema – tai laikotarpis, kai imuninei sistemai tenka didesnis krūvis, o jos palaikymas tampa ypač svarbus.
Mityba – imuniteto pagrindas
Subalansuota mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių imuninei sistemai reaguoti tinkamai.
Imunitetą palaikantys produktai:
-
Daržovės ir vaisiai – kopūstai, brokoliai, morkos, burokėliai, citrusiniai vaisiai, uogos (tinka šaldytos, be cukraus). Jie aprūpina antioksidantais ir vitaminu C.
-
Kokybiški baltymai – liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai. Baltymai būtini antikūnų ir imuninių ląstelių gamybai.
-
Riebios žuvys (skumbrė, lašiša, silkė, sardinės, tunas) – omega-3 riebalų rūgštys padeda reguliuoti uždegiminius procesus. rekomenduojama vartoti ir papildus. Omega 3 rekomenduojama dozė 2000mg.
-
Fermentuoti produktai – kefyras, raugintos daržovės, palaikančios žarnyno mikrobiotos balansą.
-
Prieskoniai ir augalai – česnakas, imbieras, ciberžolė, svogūnai, pasižymintys bioaktyviomis medžiagomis.
Produktai, kuriuos verta riboti:
-
rafinuotas cukrus ir saldumynai, galintys slopinti imuninių ląstelių aktyvumą,
-
perdirbtas, rafinuotas maistas, turintis mažą maistinę vertę, bet sukeliantis uždegiminius atsakus organizme,
-
alkoholis, kuris silpnina imunitetą ir trikdo atsistatymo procesus.
Svarbiausi vitaminai ir mineralai žiemą
-
Vitaminas D – itin svarbus įgimtam ir įgytam imunitetui, ypač esant mažam saulės kiekiui. Rekomenduojama žinoti savo kraujo rodiklius ir vartoti papildomai pasitarus su specialistu.
-
Vitaminas C – palaiko antioksidacinę apsaugą ir imuninių ląstelių veiklą. Jo galima gauti su maistu, o dažnai sergant, vartoti papildomai.
-
Vitaminas A – svarbus gleivinių, kurios yra pirmasis apsauginis barjeras, būklei. Visą normą galime gauti su maistu.
-
Cinkas – būtinas normaliai imuninių ląstelių funkcijai.
-
Selenas – prisideda prie antioksidacinių procesų ir imuninės sistemos balanso.
Cinko ir seleno šaltiniai mityboje žiemos laikotarpiu
Žiemą ypač svarbu užtikrinti pakankamą cinko ir seleno kiekį, nes šie mineralai tiesiogiai dalyvauja imuninių ląstelių veikloje, antioksidaciniuose procesuose ir organizmo atsistatymo mechanizmuose. Kadangi šaltuoju sezonu šviežių, vietinių produktų pasirinkimas siauresnis, verta žinoti patikimus šių mineralų šaltinius, lengvai prieinamus žiemą. Cinkas būtinas normaliam T limfocitų aktyvumui, žaizdų gijimui ir imuninės sistemos reakcijai į virusus.
Geriausi cinko šaltiniai žiemą:
-
Raudona mėsa (jautiena, veršiena) – vienas geriausiai pasisavinamų cinko šaltinių.
-
Paukštiena (kalakutiena, vištiena) – lengvai įtraukiama į kasdienį racioną.
-
Kiaušiniai – prieinami ištisus metus ir turintys biologiškai vertingo cinko.
-
Ankštiniai (lęšiai, avinžirniai, pupelės) – ypač aktualūs augalinės mitybos šalininkams.
-
Viso grūdo produktai – grikiai, avižos, rudieji ryžiai.
-
Sėklos ir riešutai – moliūgų sėklos, sezamai, anakardžiai (puikus pasirinkimas užkandžiams žiemą).
Pastaba: augalinės kilmės cinkas pasisavinamas prasčiau, todėl verta derinti su baltymais ir vengti perteklinio fitatų kiek
Selenas svarbus antioksidacinių fermentų veiklai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris dažnai didėja sergant ar intensyviai sportuojant.
Patikimi seleno šaltiniai žiemą:
-
Braziliniai riešutai – vienas stipriausių natūralių seleno šaltinių (1–2 riešutai per dieną paprastai pakanka), moliūgų, saulėgrąžų sėklos.
-
Žuvis ir jūros gėrybės – menkė, tunas, sardinės, silkė (taip pat suteikia omega-3).
-
Kiaušiniai – praktiškas ir lengvai prieinamas pasirinkimas.
-
Mėsa – ypač jautiena ir paukštiena.
-
Pieno produktai – varškė, jogurtas, sūris.
- Grybai – visų rūšių
-
Viso grūdo produktai – priklausomai nuo dirvožemio, gali būti reikšmingas seleno šaltinis.
Kodėl žiemą verta derinti mitybą su papildais?
Net ir valgant visavertiškai, žiemos laikotarpiu mineralų poreikis gali padidėti dėl didesnio infekcijų spaudimo, streso ar fizinio krūvio. Tokiais atvejais mityba kartu su tikslingai parinktais maisto papildais (pvz., turinčiais cinko, seleno, vitaminų ir transfer factor) gali padėti palaikyti optimalią imuninės sistemos funkciją.
Kada imuninei sistemai prireikia papildomo impulso?
Kartais vien sveikos gyvensenos ir subalansuotos mitybos nepakanka, ypač kai gyvename intensyviu tempu. Imunitetas gali susilpnėti, jei:
-
dažnai ir ilgai keliaujame, patiriame temperatūros svyravimus, taršą ir stresą,
-
būname vietose, kur daug žmonių – oro uostuose, lėktuvuose, traukiniuose, viešajame transporte, darbe,
-
intensyviai sportuojame ar laikomės griežtų treniruočių programų, didinančių oksidacinį stresą,
-
patiriame nuolatinį fizinį ar emocinį stresą.
Tokiais atvejais, ypač pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, išorinis impulsas imuninei sistemai gali būti labai naudingas.
Transfer factor ir 4Life TF-Boost vaidmuo
Transfer factor – tai bioaktyvūs peptidai, natūraliai aptinkami priešpienyje, siejami su imuninio „informacijos perdavimo“ tarp ląstelių palaikymu. Jie nėra vaistai, tačiau gali padėti imuninei sistemai reaguoti tiksliau ir subalansuotai.
4Life TF-Boost sudėtyje yra net 1 000 mg 4Life Transfer Factor™ junginio, papildyto svarbiomis maistinėmis medžiagomis:
-
vitaminu C,
-
vitaminu B6,
-
vitaminu D3,
-
cinku.
Su net 1 000 mg junginio „4Life Transfer Factor™“ bei itin svarbiomis maisto medžiagomis, tokiomis kaip vitaminai C, B6, D3 ir cinkas, šis moksliškai pagrįstas derinys padeda palaikyti galingą imuninį atsaką, ypač tais laikotarpiais, kai organizmui tenka didesnis krūvis ir norisi išlikti aktyviems bei stipriems.
Įsigyti galima paspaudus nuorodą IMUNITETTO APSAUGA
Gydytojo Dr. Brent Vaughan rekomendacija vartoti TF-Boost
Stiprus imunitetas žiemą – tai ne vienas sprendimas, o nuoseklus gyvenimo būdas: visavertė mityba, pakankamas poilsis, judėjimas, streso valdymas ir, prireikus, tikslingai parinkti maisto papildai. Tokia strategija padeda imuninei sistemai atlikti savo darbą efektyviai ir subalansuotai.